- stuopkelė
- ×stuopkẽlė (hibr.) sf. (2) žr. stuopelė 2: Buvo pirkt tų stuopkẽlių krautuvėj tokių pagražytų, rumbuotų Šd. ║ joje telpantis kiekis: Duok stuopkẽlę išgert degtinės Šd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
stuopkelė
Look at other dictionaries:
stuopka — ×stuopka (hibr.) sf. (1) žr. stuopa: 1. N, [K], KŽ. 2. SD102, Sut, Kos223 Stuopkelė SD159. Pasėdėjome tenai valandėlę, reikėjo alaus išgerti po stuopką A1885,14. 3. NdŽ, Klov iš medžio skobtas indas … Dictionary of the Lithuanian Language
